Mane apgaube tas keistai saldus kvapas, pasejes sirdyje ilgesi prabegusiu tukstantmeciu, kuriuos nupuste laiko smiltys ir nunese Nilo vandenys, daugeli metu saugojantys savo gelmese amzinybes paslaptis. Galejau tik isivaizduoti, kiek ta upe mate, ka ji dabar mato ir kiek joje uzkoduota ateinancioms kartoms. Viskas praeina, keiciasi pasauliai, isnyksta ir atsiranda nauji zemynai, bet si upe vis teka, dar daugiau informacijos sukaupdama savyje. Nupurte siurpas, supratau, kad niekada nepabegsiu nuo vandenu pasaulio, nes esu amzinai sujungta su juo, ? esu vaikas naujos zmonijos, noriu to, ar ne. Ema istekejo uz Jorgio ir laukiasi jo vaiko. Taciau jam paslaptingai dingus, Ema rupinasi jo brolis Robertas. Sapnuose ji teberegi Jorgi, ir nujaucia, kad jam kazkas atsitiko. Taciau merginos jausmai neisbleso ir Robertui, o tai ja drasko is vidaus. Kai jiems vel tenka keliauti i paslaptingaji Egipta, kuriame mergina paskutini karta mate savo vyra, intriga tik paastreja. Taciau ten ju laukia kur kas didesni pavojai nei saule ir karstis. Dar negimusiam Emos vaikui gresia baisus likimas, jei jie nesugebes istrukti. Bresta nuojauta, kad jos misija siame pasaulyje kur kas didesne, nei ji pati galejo isivaizduoti. Tik tai itaria jau ne ji viena...