Buvo laikai, kai Vamoroje Regintiesiems nebuvo saugu.

Prabėgo daugiau, nei tūkstantis metų nuo tos dienos, kai žmonės atėjo į Umbrą. Umbra tapo jų namais, jų nauja tėvyne. Tačiau ar gali būti taip, kad dabar į Umbrą ateina dar kai kas… bloga? Dorenas es Tua – Talėjos gvardijos leitenantas, Akademijos auklėtinis. Pjen Du Giuili – Čintos imperatoriaus šnipė, priversta bėgti iš tėvynės. Taena s’Egil – ne sava valia Velengortijos karaliaus patikėtinė ypatingiems reikalams. Kokiu neįtikėtinu būdu persipins tos trijulės keliai? Ir kur nuves, persipynę? \—- „Umbra“ – pasakojimas apie pasaulį, panašų į mūsiškį, tokį, koks jis buvo XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Panašų, ir tuo pat metu visiškai kitokį.