„Šeši šeši“ - paskutinis Kęstučio Navako (1964–2020) eilėraščių rinkinys, užbaigiantis trilogiją (ankstesnės dalys – „100 du: eilėraščiai“ (2013) ir „net ne: eilėraščiai“ (2018)). gyvenimas viriau sriubą, pjausčiau salierus, mano peilis smigo į atsitiktinio praeivio kūną ir kūno syvai varvėjo į ištiestą delną, buvo graži diena, dar nesnigo, praeivis gulėjo veidu į plunksninius debesis po to pakilo ir nuėjo, turėjo reikalų, mano kiemo slyva atsispindėjo gretimo namo plytose, jau seniai nužydėjusi. numetusi tą ką turėjo, gatve praėjo kupranugarių karavanas gabenantis druską ir šafraną, žiūrėjau į kiemo medžius, skaičiau knygą, išviriau sriubą, mylimoji grįš iš darbo ir turės ką pavalgyt, stebėjau keisčiausius vabalus galvojau apie jų gyvenimą, išviriau sriubą, bus ką valgyt, nieko neveikiau, gyvenau, miriau, vėl gyvenau „Gera knyga. Aukščiausios klasės meistrystė niekur nedingus. Labai gera pirmoji dalis. Kai skaitai, atrodo, kad žaidi kaladėlėmis ir kiekvieną kartą nežinai, kokį užrašą atversi ant kaladėlės šono: „ešafotas“, „pjausčiau salierus“, „tomas sojeris“, „merginos kurios vakar pamiršo pėdkelnes“, „iš karstų vėjas išpūtė vinis“... Paskui susidaro įspūdis tokio trūkčiojančio gyvenimo tinklo, kuris ir pats praplyšta, ir pats susilopo bei gaudo drumstuose vandenyse nežinia ką (čia pats fainumas). Antroji dalis lengvėlesnė (bet gerai, kad ji yra, nes sudaro kontrastą pirmajai). Ji pagyvina, paįvairina Kęstučio Navako knygą ir jo kūrybą apskritai - Navakas įsilies ir į lietuviškųjų haiku upę...“ Alfonsas Andriuškevičius